Pereiti prie turinio

10 euro centų moneta

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
10 euro centų
(Euro zona ir ES institucijos)
Vertė0,1 euro
Svoris4,10[1] g
Skersmuo19,75[1] mm
Storis1,93[1] mm
Briaunarantuota[1]
Formaapskrita[1]
LydinysŠiaurės auksas[1]
Kaldinimo metai1999 m. – dabar
Nacionalinė pusė
Dizainaskiekvienoje šalyje skiriasi (žr. žemiau)
Bendroji pusė
Reversas
DizainasEuropos Sąjunga iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d. arba nuo 2007 m. sausio 1 d. – geografinis Europos atvaizdas.
DailininkasLuc Luycx
Sukūrimo data1999 m. (pirma serija),
2006 m. (antra serija)

10 euro centų moneta – moneta, kurios bendrųjų pusių dizainą sukūrė Luc Luycx iš Belgijos Karališkosios monetų kalyklos. Jose atvaizduota Europos Sąjunga arba Europa – šie atvaizdai simbolizuoja ES vienybę.

2 €, 1 €, 50, 20 ir 10 centų monetose atvaizduota Europos Sąjunga iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d. arba nuo 2007 m. sausio 1 d. – geografinis Europos atvaizdas.

Pirmosios laidos 10 centų

Moneta į apyvartą išėjo 2002 m., kai eurų monetos ir banknotai buvo pradėti naudoti 12 euro zonos ir su ją susijusių valstybių. Bendrąją pusę (reversą) sukūrė Luc Luycx iš Belgijos Karališkosios monetų kalyklos.[2] Monetos nuo 1 iki 5 centų vaizdavo Europos Sąjungos vietą pasaulyje (tarp Afrikos ir Azijos), o monetos nuo 10 centų iki 2 eurų vaizdavo ES narių teritorijas iki 2004 m. išsiplėtimo.[1]

Tuo metu 15 šalių (euro zonos + Monako, San Marino ir Vatikano) monetų nacionalinės pusės buvo sukurtos pagal nacionaliniu mastu įvykusius konkursus, tačiau tam tik reikalavimai buvo privalomi ir nacionalinėms pusėms (pvz., turi būti pavaizduota 12 žvaigždžių, daugiau žr. eurų monetos). Iki 2008 m. buvo draudžiama keisti nacionalines puses, išskyrus monarcho (kurio portretas būdavo dažnai vaizduojamas) mirties ar sosto perdavimo atveju. Taip nutiko Monakui ir Vatikanui (Vatikanas turėjo dar ir tarpinį dizainą, kol buvo išrinktas naujas Popiežius). Dėl naujų taisyklių, kuriose buvo reikalaujama, jog ant monetų nacionalinės pusės būtų užrašytas šalies pavadinimas, įvyko keletas pokyčių (Suomijos ir Belgijos monetose nebuvo užrašyti šalių pavadinimai). Po 2004 m. ir 2007 m. ES išsiplėtimo bei numanomų kitų išsiplėtimų monetų nuo 10 centų vertės dizainas 2007 m. buvo pakeistas taip, kad vaizduotų visą Europos žemyną.[1] Šis naujesnis dizainas Italijos, San Marino, Vatikano, Austrijos ir Portugalijos monetose vaizduojamas nuo 2008 m.[1] 1, 2 ir 5 centų monetų dizainas keičiamas nebuvo, nes senųjų narių kontūrai buvo išryškinti labai blankiai, taigi nuspręsta, jog keisti dizainą neverta.

10 euro centų briauna

10 euro centų monetos yra pagamintos iš Šiaurės aukso[1]. Jų skersmuo yra 19,75 mm, storis – 1,93 mm, o svoris – 4,10 g.[1] Monetų briauna rantuota.[1]

Bendroji pusė (reversas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios pusės dizainą sukūrė Luc Luycx. Monetos kairėje, vaizduojama Europos Sąjunga iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d. arba nuo 2007 m. sausio 1 d. – geografinis Europos atvaizdas. Šešios plonos linijos vertikaliai eina už Europos arba Europos sąjungos ir abejose linijų pusėse yra po vieną žvaigždę (iš viso 12 žvaigždžių kaip ir Europos Sąjungos vėliavoje). Viduryje, dešinėje, pavaizduotas didelis skaičius 10, o šalia jo mažomis raidėmis tekstas „EURO CENT“. Nominalo dešinėje pusėje galima įžiūrėti autoriaus inicalus LL.

Nacionalinė pusė (aversas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monetų aversas kiekvienoje šalyje skiriasi. Visuose aversuose turi būti pavaizduota 12 žvaigždžių (dažniausiai – ratu aplink nacionalinį dizainą), šalies inicialai bei kaldinimo metai.[3] Nacionalinėje pusėje negalima pakartoti monetos vertės užrašo, nebent šalies kalboje naudojama ne lotynų abėcėlė (šiuo metu tik ant Graikijos ir Austrijos monetų nacionalinės pusės užrašyta monetos vertė. Ant graikų monetų yra užrašas „10 ΛΕΠΤA“, o ant austrų – „10 EURO CENT“).

Aprašymas Paveikslėlis
Airija:
Airijos vyriausybė nusprendė išrinkti vienodą nacionalinį dizainą visų nominalų airiškoms monetoms. Ant jų pavaizduotas tradicinis Airijos simbolis – keltų arfa, išleidimo metai ir žodis „ÉIRE“ (Airija). Arfos dizainą sukūrė Jarlathas Hayes.[4]
Andora:
2011 m. birželio 30 d. Andora su Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl euro. Todėl Andora eurus gali naudoti kaip savo oficialią valiutą ir leisti savo pačios eurų monetas. Ant visų monetų iškaltos dvylika ES vėliavos žvaigždžių.

Ant 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduota Santa Kolomoje stovinti romaninio stiliaus bažnyčia.[4]

Austrija:
Ant monetos pavaizduota Šv. Stepono katedra – vienas iš Vienos gotikinės architektūros perlų ir turistų mėgiama vieta. Taip pat užrašyti žodžiai „10 EURO CENT“ (10 euro centų) ir pavaizduota Austrijos vėliava, o pastato dešinėje – kaldinimo metai.[4]
Belgija:
Belgijos eurų monetas sukūrė Jan Alfons Keustermans, Tiurnhauto Dailės akademijos direktorius. Ant visų monetų nominalų vaizduojamas Belgijos monarchas. Apyvartoje yra trys monetų serijos. Jos visos galioja.

Pirmosios serijos monetų centrinėje dalyje vaizduojamas karalius Albertas II, o išorinėje dalyje − karališkoji monograma (didžioji raidė A po karūna), apsupta 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europą, ir monetos išleidimo metai.

2008 m., atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas, Belgija šiek tiek pakeitė monetų dizainą. Antrosios serijos monetose taip pat vaizduojamas karalius Albertas II, tačiau karališkoji monograma ir monetos išleidimo metai pavaizduoti monetos centrinėje dalyje, kurioje taip pat nurodytas kalyklos ženklas ir šalies kodas (BE).[4]

2013 m. atsisakius sosto karaliui Albertui II ir į sostą atėjus karaliui Pilypui I, ant monetų nacionalinės pusės nuo 2014 m. vaizduojamas karaliaus Pilypo I portretas profiliu į dešinę. Portreto kairėje yra šalies kodas (BE), o virš jo – karališkoji monograma. Po portretu kairėje nurodytas kalyklos ženklas, o dešinėje – kaldinimo metai.[5]


1 serija
(1999–2007)

2 serija
(2008–2013)

3 serija
(2014–dabar)
Estija:
Estijos eurų monetų dizainą sukūrė Lembit Lõhmus. Estijos visų nominalų monetų nacionalinės pusės dizainas yra vienodas. Jame pavaizduoti geografiniai Estijos kontūrai, po jais žodis „EESTI“, kuris estų kalba reiškia Estija, o virš kontūro – kaldinimo metai.[4]
Graikija:
Ant dešimt centų Graikijos monetos pavaizduotas Rigas Fereos (1757–1798 m.) – Graikijos švietimo pradininkas ir pagrindinis veikėjas, Balkanų konfederacijos išsivadavimo iš osmanų imperijos šauklys. Jo dešinėje graikiškai užrašytas monetos nomialas „10 ΛΕΠΤA“, o kairėje – kaldinimo metai. Dizainą sukūrė Georges Stamatopoulos.[4]
Ispanija:
Apyvartoje yra dviejų serijų monetos, abi jos galioja. Ispanijos eurų dizainas ant 10, 20 ir 50 centų monetų yra vienodas. Pirmosios serijos monetose vaizduojamas Ispanijos literatūros tėvas Migelis de Servantesas. Jo atvaizdas simbolizuoja „žmogaus ir jo kūrinio universalumą“. Viršuje yra žodis „España“ (Ispanija), o apačioje – kaldinimo metai. Keturios viršutinės dešiniosios žvaigždės pavaizduotos atskirame iškilusiame paviršiuje.[4]

Antroji serija, kuri leidžiama nuo 2010 m., yra pakeista tuo, jog keturios žvaigždės nebevaizduojamos iškilusiame paviršiuje.[6]


1 serija (1999–2009)

2 serija (2010-dabar)
Italija:
Ant itališkosios 10 euro centų monetos vaizduojamas vienas didžiausių Italijos meno pasiekimų – vienas žymiausių viso pasaulio darbų – Sandro Botticelli paveikslas „Veneros gimimas“. Paveikslo kairėje – susiliejusios raidės IR, reiškiančios Repubblica Italiana (Italijos Respublika), o virš raidžių – kaldinimo metai.[4]
Kipras:
Ant 10, 20 ir 50 centų Kipro eurų monetų pavaizduotas Kirėnijos laivas – IV a. pr. m. e. prekybinis laivas, simbolizuojantis Kipro jūrininkystės istoriją ir Kipro, kaip prekybinio taško, svarbą. Viršuje, dešinėje, puslankio forma parašyti žodžiai ΚΥΠΡΟΣ ir KIBRIS, kurie atitinkamai graikų ir turkų kalbomis reiškia Kipras. Tarp žodžių užrašyti kaldinimo metai. Dizainą sukūrė Tatiana Soteropoulos ir Erik Maell.[4][7]
Latvija:
Ant 10 centų Latvijos euro monetos pavaizduotas didysis Latvijos Respublikos herbas. Dizainą sukūrė Laimonis Šēnbergs. Po herbu užrašytas žodis LATVIJA, taip pat ir kaldinimo metai.[4]
Lietuva:
Visi Lietuvos eurų monetų nominalai vienodi – juose vaizduojamas Vytis, Lietuvos Respublikos herbas. Po herbu parašytas žodis LIETUVA, o virš herbo – kaldinimo metai. Skirtumas nuo kitų lietuviškų eurų monetų yra išorinė monetos dalis – 1, 2 ir 5 centų monetose žvaigždės guli ant lygaus paviršiaus, 10, 20 ir 50 centų monetose – ant horizontalių linijų, o 1 ir 2 eurų monetose – ant vertikalių linijų.[8]
Liuksemburgas:
Monetas sukūrė Yvette Gastauer-Claire pagal susitarimą su karališkąja šeima ir Liuksemburgo vyriausybe.

Ant visų Liuksemburgo monetų pavaizduotas Jo Karališkosios Didenybės Didžiojo Kunigaikščio Henrio profilis. Taip pat iškalti išleidimo metai ir žodis „LËTZEBUERG“ („Liuksemburgas“ liuksemburgiečių kalba).[4]

Malta:
Ant 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduotas Maltos herbas – skydas, kuriame heraldiškai atvaizduota Maltos vėliava ir iš plytų sumūryta karūna, simbolizuojanti Maltos įtvirtinimus ir miesto valstybės statusą. Iš kairės skydą juosia alyvmedžio šakelė, iš dešinės – palmės šakelė. Tai du taikos simboliai, tradiciškai siejami su Malta. Šios šakelės suformuoja vainiką, apačioje surištą juosta, ant kurios užrašyta „Repubblika ta' Malta“ (Maltos Respublika).[4]
Monakas:
Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų monetos.

Ant pirmosios serijos 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduotas Princo antspaudas.

Ant antrosios serijos 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduota Princo Alberto monograma.[4]


1 serija (2001–2005)

2 serija (2006-dabar)
Nyderlandai:
Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų monetos. Galioja abiejų serijų monetos.

Pirmosios serijos monetose pavaizduota Karalienė Beatrix, ją juosia užrašas „BEATRIX KONINGIN DER NIEDERLANDEN“ (Beatrix, Nyderlandų karalienė).

2014 m. buvo išleistos antrosios serijos monetos. Jose – Karalius Willem-Alexander ir užrašas „WILLEM-ALEXANDER KONING DER NIEDERLANDEN“ (Willem-Alexander, Nyderlandų karalius).[4]


1 serija (1999–2013)

2 serija (2014-dabar)
Portugalija:
Dizaino atrankai buvo paskelbtas nacionalinis konkursas. Konkurso laimėtoju paskelbtas Vítor Manuel Fernandes dos Santos darbas. Įkvėpimo autorius sėmėsi iš istorinės simbolikos ir pirmojo Portugalijos karaliaus – Dom Afonso Henriques – antspaudų. Jo pasiūlyti motyvai: 10, 20 ir 50 centų monetų centre – 1142 m. karališkasis antspaudas.[4]
Prancūzija:
Prancūziškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas buvo renkamas iš 1 200 pasiūlymų. Iš jų Ūkio ir finansų ministro vadovaujama komisija išrinko tris – po vieną kiekvienam nominalui.

Komisija buvo sudaryta iš numizmatikos specialistų, menininkų, parlamento narių, įvairių profesinių organizacijų atstovų ir kitų asmenų, tarp kurių – buvusi Europos Komisijos narė Christine Scrivener, Prancūzijos monetų kalyklos direktorius Emmanuel Constans, Generalinis graveris Pierre Rodier, aktorė Irène Jacob. Jie išrinko šį dizainą, 10, 20 ir 50 centų monetoms: ant jų pavaizduota sėjėja – dažnai pasikartojantis motyvas Prancūzijos franko istorijoje. Ši Laurent Jorlo sukurta „moderni, nesenstanti graviūra simbolizuoja Prancūziją, kuri, integruodamasi į Europą, lieka ištikima savo interesams“.[4]

San Marinas:
Ant 10 centų pirmosios serijos monetos pavaizduota San Marino bazilika.

Ant antrosios serijos monetos pavaizduota Šv. Pranciškaus bažnyčia.[4]


1 serija (2002-2016)

2 serija (2017–dabar)
Slovakija:
Ant 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduota Bratislavos pilis ir Slovakijos herbas.[4]
Slovėnija:
Ant monetos pavaizduotas neįgyvendintas architekto Jože Plečniko Slovėnijos Parlamento projektas.[4]
Suomija:
Suomijoje buvo atrinkti trys dizainai su motyvais, panašiais į anksčiau naudotų nacionalinių monetų motyvus.

Ant 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduotas Suomijos heraldinis liūtas – skulptoriaus Heikki Häiväoja kūrinio reprodukcija. Skirtingo dizaino heraldinis liūtas daug metų buvo vaizduojamas ant suomiškų monetų, pavyzdžiui, ant 1 markės monetos nuo 1964 iki 2001 m.[4]

Vatikanas:
Apyvartoje cirkuliuoja keturių serijų Vatikano eurų monetos. Visos jos yra galiojančios.

Pirmosios serijos monetos su Popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu buvo leidžiamos 2002–2005 m.

Antrosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. kovo mėn., centre pavaizduotas Vatikano Miesto Valstybės laikinojo vadovo – kardinolo kamerlengo herbas, po juo – Apaštališkųjų Namų emblema. Palei viršutinį kraštą puslankiu išdėstytas užrašas „SEDE VACANTE“ ir romėniškais skaitmenimis nurodyti išleidimo metai – „MMV“. Apačioje, palei kairįjį vidinės dalies kraštą, iškalta dizaino autorės vardo pirmoji raidė ir pavardė – „D. LONGO“. Palei apatinį dešinįjį vidinės dalies kraštą išdėstyti graverio inicialai: „MAC inc“ (ant 1 ir 20 centų monetų); „LDS inc“ (ant 2 ir 50 centų monetų); „ELF inc“ (ant 5 centų ir 1 € monetų) ir „MCC inc“ (ant 10 centų ir 2 € monetų).

Ant trečiosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., pavaizduotas Popiežius Benediktas XVI. Kairėje – dizaino autorės inicialai „DL“.

Ant ketvirtosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos į apyvartą nuo 2014 m. sausio mėn., pavaizduotas Popiežius Pranciškus.

Ant penktosios serijos monetų, kurios išleistos į apyvartą 2017 m. kovo mėn., pavaizduotas Vatikano valstybės vadovo Popiežiaus Pranciškaus herbas.

Ant visų serijų monetų – 12 ES vėliavos žvaigždžių, užrašas „CITTÀ DEL VATICANO“ (Vatikanas), išleidimo metai ir monetų kalyklos ženklas – „R“.[4]


1 serija (2002–2005)
2 serija (2005–2006)

3 serija (2006–2013)
4 serija (2014–2016)

5 serija
(2017–dabar)
Vokietija:
Vokietijos valdžios atstovai ir numizmatikos ekspertai išrinko tris skirtingus vokiškų eurų monetų dizainus. Ant 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduoti Brandenburgo vartai – Vokietijos padalijimo ir vėlesnio susivienijimo simbolis. Reinhardo Heinsdorffo sukurtu dizainu akcentuojamas vartų atvėrimas, o tai simbolizuoja Vokietijos ir Europos susivienijimą.[4]
  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 „ECB: Bendrosios pusės“. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. gruodžio 26 d.
  2. „Eurų monetos“. euras.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 2 d.
  3. „Denominations and technical specifications of Euro coins“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 2 d.
  4. 4,00 4,01 4,02 4,03 4,04 4,05 4,06 4,07 4,08 4,09 4,10 4,11 4,12 4,13 4,14 4,15 4,16 4,17 4,18 4,19 4,20 4,21 „ECB: 10 centų“. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. gruodžio 26 d.
  5. „Belgium“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  6. „Spain“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  7. „Cyprus“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  8. „Lithuania“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.